Apie mane
Tapyba man – tai tylus pokalbis su pasauliu, kuriame nėra taisyklių, tik jausmai. Aš kuriu abstraktų meną – ten, kur forma ištirpsta, o spalva tampa emocija.
Kiekvienas paveikslas gimsta lėtai – iš tylos, intuicijos ir vidinio impulso. Leisdama spalvoms tekėti ir susilieti, ieškau ne atsakymų, o klausimų, kurie palieka vietos žiūrovo interpretacijai. Man svarbu ne tai, ką matai, o tai, ką jauti.
Dirbu su akrilu ant drobės, mėgstu faktūras, sluoksnius, netikėtumus. Kiekvienas kūrinys – unikalus, vienetinis, sukurtas būtent tai akimirkai, kurioje buvau.
Tikiu, kad menas kalba tada, kai mes pasiruošę klausytis. Ir kviečiu tave – įžvelk, pasilik, pajausk.
About Me
For me, painting is a quiet conversation with the world—one without rules, only feelings. I create abstract art, where form dissolves and color becomes emotion.
Each work emerges slowly—from silence, intuition, and an inner impulse. As colors flow and merge, I am not seeking answers, but questions—leaving space for the viewer’s own interpretation. What matters is not what you see, but what you feel.
I work primarily with acrylic on canvas, drawn to textures, layers, and the beauty of the unexpected. Every piece is unique, one of a kind, born from the moment in which it was created.
I believe art speaks when we are ready to listen. I invite you—to look, to linger, to feel.
Raminta Dagilienė
Kiekviena drobė – unikali su savo istorija.
Paveikslas kalba per kontrastus – šviesą ir tamsą, grublėtus paviršius ir švelnius potėpius. Tarsi tyliai pulsuoja širdis įspausta.
Faktūros, laisvas potėpis ir ribinis koloritas – nuo šaltų pilkų tonų iki šiltų, beveik molinių akcentų. – sukuria įtampą tarp ramybės ir virpėjimo.
Ekspresyvus spalvų ir emocijų susidūrimas. Drąsūs kontrastai tarp rožinės, juodos, aukso ir žalios kuria sprogstančią įtampą, tarsi užkliudytas vidinis chaosas. Kiekviena linija – MISTIKA. Šis paveikslas gyvena savo gyvenimą – jis keičiasi kartu su erdve ir nuotaika.
Standartas- išmatuotos ribos. Suknelės siluetas, tapytas impulsyviais potėpiais, tampa moteriškumo simboliu, o fone – skaičiai, žymėjimai, lyg siuvėjo brėžiniai apie grožio normų standartą, trapumą ir drąsą būti savimi.
